PVM apskaičiavimas


PVM tarifas

Kaina be PVM

PVM

Kaina su PVM

PVM išskaičiavimas

PVM tarifas

Kaina su PVM

PVM

Kaina be PVM

PVM pirmą kartą buvo įvestas Prancūzijoje 1958 metais. Dabar jis yra įvestas 135 šalyse. Tarp išsivysčiusių kapitalistinių šalių jo nėra tik JAV. Joje yra pardavimų mokestis ir svyruoja nuo 2 % ir 11 %. Lietuvoje PVM įvestas 1994 m. gegužės 1 dieną.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – vartojimo mokestis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į prekių ir paslaugų pridėtinę vertę. 

PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje. PVM objektu taip pat gali būti prekių ir paslaugų įsigijimas Lietuvoje už atlygį iš kitos valstybės narės.

PVM apmokestinama pridėtinė vertė, t. y. skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiose gamybos stadijose. PVM – vienas iš pagrindinių netiesioginių mokesčių. Netiesioginiai mokesčiai yra įtraukiami į kainą ar tarifus. Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau sumoka valstybei. 

Standartinis PVM tarifas yra 21 procentas.

Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:

•    šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui;
•    knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams;
•    keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms;
•    turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
•    buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui.

PVM netaikomas:

•    prekių tiekimui, kai prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos;
•    prekių tiekimui, kai prekes išgabena keleiviai;
•    laivų ir orlaivių tiekimui, nuomai, kt. sandoriams, susijusiems su laivais ir orlaiviais;
•    laivų ir orlaivių atsargų tiekimui;
•    vežimo paslaugoms ir susijusiems sandoriams;
•    draudimo ir finansinėms paslaugoms, susijusioms su prekių eksportu;
•    diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, ES institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalui ir jo šeimos nariams skirtų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui;
•    aukso tiekimui Europos centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui;
•    prekių tiekimui į kitą valstybę narę;
•    prekių tiekimui paramos gavėjams, kai prekės yra išgabenamos iš ES;
•    kilnojamųjų daiktų aptarnavimui ir perdirbimui, kai tokie daiktai laikinai įvežti į ES;